Veidotyra – kelias į savęs ir kitų pažinimą
„Svarbiausia, kad šis mokslas nebūtų traktuojamas kaip burtai. Tai nėra kažkokia ekstrasensorika, tiesiog mes per mažai vieni kitus stebime, sėdime savo kiaute, galvojame, kokius testus daryti, kad pažintume vieni kitus. O iš tiesų veidotyros žavesys yra tas, kad užtenka įdėmiai isižiūrėti į tai, ką mums davė gamta, į tai, kas parašyta veide“, – pasakojo E. Pelienė.
Veidus lyg atverstas knygas skaitanti E.Pelienė Lietuvoje sako įžvelgianti dvi šio mokslo panaudojimo kryptis. Pirma, kai veidotyra neteisingai ir bereikalingai sumaišoma su visokiais ezoteriniais dalykais, o kita kryptis, mokslas, paremta faktais, fiziologinėmis ir genetinėmis žiniomis, kurios padeda pažinti ir atskleisti, ką apie žmogų sako tam tikri veido bruožai. „Aš, vesdama seminarus, stengiuosi išmokyti ne „nuskenuoti“ kitus žmones, o padėti išsiugdyti atidesnį stebėjimą, daugiau žiūrėti vieniems į kitus, pamatyti tuos bruožus, kurie labiausiai krenta į akis, dominuoja, ir nuo jų pradėti. Visuomet sakau, kad veido skaitymas yra lyg dėlionė. Išsirenki dominuojančius bruožus: vienas turi labai išraiškingas dideles akis, kitas – antakius, trečias – į akis krintančią nosį, ir prie šių dominančių reikia lipdyti kitus bruožus, kurie padeda susidaryti išsamesnį paveikslą. Esu baigusi psichologiją, o šiuo metu studijuoju mediciną. Tai darau dėl to, kad veidotyra nebūtų traktuojama kaip paviršutiniškas ar pseudomokslas. Veido bruožai neatsiranda iš niekur, tai nulemta genetiškai ir fiziologiškai, viskam yra pagrindas“, – aiškino Eglė.
Specialistė tvirtina, kad daug ką mes žinome tiesiog intuityviai, jaučiame vieni kitus. Iš tos pačios intuicijos, patirties, kuri fiksuojama mūsų smegenyse, sutikę žmogų gauname impulsą, kurio sąmoningai nesuvokiame, tačiau jaučiame, kad vienas žmogus mums sukelia simpatiją, o kitas – antipatiją.
„Visuomet reikia turėti galvoje, kad nieko apie žmogų negalima pasakyti 100 procentų, juk žmogus gyvendamas keičiasi, mokosi. Sakoma, kad išmintingas žmogus visuomet bus gražus. Ką tai reiškia? Suprask, jis žino, ką sau prisitaikyti ir ką užmaskuoti. Ir čia atsiskleidžia veidotyros patikimumas, ypač tada, kai esame apimti streso, nebekontroliuojame savo kūno kalbos ir emocijų veide – išlenda tikroji prigimtis“, – sakė E.Pelienė. Analizuojant žmogų reikia būti atsargiems, nes iš pažiūros agresyviai ar piktai atrodantis žmogus galbūt yra skriaustas vaikystėje ir tai tėra jo socialinė kaukė. O jį pažinus pasirodo, kad tai visai kitoks žmogus. Tačiau pirmasis impulsas neretai vis tiek būna teisingas ir pasitvirtina.
Kokie žmogaus veido bruožai pasako daugiausia
„Tokių pagrindinių bruožų yra dvylika, bet tradiciškai vieni svarbiausių yra akys, nosis, lūpos, smakras, žandikauliai. Šie yra ir lengviausiai išmokstami. Informatyvūs ir skruostikauliai, kaktos forma. Šių bruožų pakanka ir jie jau nemažai pasako apie žmogų. Yra dvi pagrindinės taisyklės: pirmiausia pradėti nuo to, kas labiausiai krinta į akis. Tai, kas labiausiai dominuoja veide, bus ryškiausi bruožai ir charakteryje. Antra taisyklė: suvokti, kad interpretuojant net ir pats gražiausias bruožas turi ir neigiamą pusę. Su pliusu visuomet eina ir minusas“, – pasakojo veidotyros specialistė.
Pasak specialistės, intelektualus žmogus dažniausiai bus gilesnių, rimtesnių akių, ovalaus veido. Simetrija veide yra labai reikšminga. „Mes visi esame asimetriški, bet kartais galima pastebėti, kad kai kurių žmonių veidai atrodo tarsi iškraipyti. Mūsų veido asimetriškumas susijęs su smegenų pusrutuliais. Reikia suprasti, kad kairė veido pusė yra susijusi su dešiniuoju smegenų pusrutuliu (emocijomis, intuicija), o dešinė – priešingai, su kairiuoju (objektyvu, konkretika)“, – sakė E.Pelienė. Daug lemia ir ausų forma: gražesnės, išraiškingesnės, didesnės, taisyklingesnės formos byloja apie didesnį intelektą.
Veidotyros pradžiamokslis pagal Eglę Pelienę
Aukšta kakta – toks žmogus iš prigimties daugiau sugeba suvokti, priima daugiau informacijos, mąsto globaliau, strategiškiau. Pasižiūrėkite į pasaulio lyderius, daugelio jų kaktos yra aukštos, o akys gilios.
Žema kakta – tokie žmonės paprastai mėgsta būti pastovioje vietoje. Jie nėra neintelektualūs, bet jiems jau reikės įdėti daugiau pastangų, darbo ko nors siekiant. Tokie žmonės mėgsta dirbti komandoje, nuosaikiai, stabiliai.
Siaura kakta – tai reiškia, kad jie mato vieną kryptį ir ja vadovaujasi. Apskritai siauro veido žmogus bus analizuojantis iki smulkmenų, bet aplinkai jis atrodys nemalonus, nes ir aplinka jam nerūpi. Jis mato tik tą savo vieną ar dvi interesų srtitis ir jo pasaulis tuo užsidaro. Mokslininkų, tyrinėtojų kakta greičiausiai nebus labai žema, bet bus siaura.
Didelės akys – gražu, emocionalu, laikoma sielos veidrodžiu, pritraukia žmones, patrauklu. Kiek yra padaryta statistikų, retas pasakys, kad siauros įkypos akys yra gražu. Dideles akis turintys žmonės yra išraiškingesni, labiau mėgstami kompanijose, empatiški, greitai pajunta kitų emocijas. Bet jie gali būti per daug tolerantiški, kitaip tariant, paviršutiniški, per daug atlaidūs, susireikšminę, dažniau viską pagrindžia emocijomis. Mažiau faktų, konkretikos.
Ilga, masyvi nosis – kuo ji ilgesnė ir masyvesnė, tuo žmogus jausmingesnis, empatiškesnis.
Trumpa nosis – tokios nosies „savininkai“ yra individualistai, jiems smagiau būti vieniems, sunku prisitaikyti sistemoje, struktūroje, komandoje.
Nosis kaip bulvė – kuo bukesnis nosies galas, tuo žmonės yra optimistiškesni. Jie turi mažiau pretenzijų. Pasaulį priima per pozityvią prizmę, bet jie kartais būna per daug paviršutiniški ir „atsipūtę“.
Smaila nosis ir nulinkusi nosis – tai labai analizuojantys žmonės, pretenzingi, gilinasi į smulkmenas, detales, pedantai iki be proto. Gali dėl vienos smulkmenos pamesti visą sistemą.
Putlios lūpos – tai yra gražu, patrauklu, rodo, kad žmogus yra iškalbingas, emocionalus, turi grožio pojūtį, aukštą libido. Bet jis gali būti perdėtai emocingas, perdėtai prisirišantis, koncentruojantis į save kitų dėmesį, mėgstantis būti ant pjedestalo. Arba tai yra žmogus, kuris linkęs į narcisizmą.
Siauros lūpos – koncentruotas, veržlus žmogus, ryžtingas, valingas, mažiau kalba – daugiau daro, nėra labai ekstravertiškas, todėl aplinkiniams dažniau atrodo piktas ir uždaras. Bet kai kurie bruožai gali būti perdėtai išreikšti charakteryje.
Nusklembtas smakras – pagal statistiką tokių vaikų gimsta vis mažiau, nes jie fiziškai, emociškai, psichologiškai yra labai silpni. Dėl to jie šliejasi į kokias nors draugijas, nes vieni net neišgyventų.
Masyvus, atsikišęs smakras – tai rodo, kad žmogus aktyviai išreikš savo nuomonę, gali užsipulti, karštai reikšti savo emocijas.
Siauras smakras – rodo ryžtingą žmogų, vengiantį prašyti pagalbos.
Tiesus smakras – delikatumo, diplomatiškumo ir korektiškumo pavyzdys. Smakras rodo, koks tvirtas žmogaus charakteris, ar mėgsta dominuoti, valdyti, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir už ją kovoti.
Kuo platesnis žandikaulis – tuo mažiau abejonių, kad tas žmogus turi neįtikėtinai tvirtas savo nuostatas, pakeisti ir koreguoti jas tokiam žmogui bus sunku. Ir į bet kokią netikėtą naujovę pirma jo reakcija bus neigiama, atmetimo. Reikia patikrinti, išanalizuoti. Jeigu tokių savybių jam reikia darbe – jis bus puikus darbuotojas. Tačiau jeigu šeimoje jo partneris, galima sakyti, visai neturi smakro ar žandikaulio ir pasiūlys šiandien išvažiuoti pailsėti į Nidą, kils nesusipratimas. Kuo daugiau tokį žmogų spausi, tuo didesnės atmetimo reakcijos sulauksi.
Ilgas kaklas – jį galima palyginti su spyruoklėmis čiužinyje. Kuo kaklas ilgesnis, tuo jo savininkas paslankesnis, minkštesnis, iniciatyvesnis, aktyvesnis, judresnis ir taip formuojasi jo gyvenimo stilius. Jis bus novatoriškas, smalsus. Ištikus stresui ilgakakliai sako: „Viskas, daugiau negaliu“, bet išsimiega ir vėl viską gali. Jų nervų sistema atsparesnė, organizmas geriau amortizuoja, todėl stresą ilgakakliai lengviau pakelia ir ilgiau ištveria.
Kuo trumpesnis kaklas – tuo žmogus pasyvesnis, sėslesnis, konservatyvesnis, besilaikantis normų. Išoriškai atrodantys gana rimtai, ištikus stresui jie palūžta pirmieji.
Klaidusis terminologijos pasaulis
Kuo skiriasi fenotipologija ir fiziognomika, veidotyra?
„Lotyniškas terminas yra fiziognomika, angliškas terminas yra „facereading“ (veido skaitymas – red. past). Fenotipologija, aš manau, yra kitų specialistų sugalvotas terminas. O veidotyros terminas buvo sukurtas specialiai man, jį sukūrė rašytoja, poliglotė Liuda Petkevičiūtė, ir matau, kad jis tampa bendriniu terminu. Taigi visi šie pavadinimai reiškia tą patį. Tumpai tariant, veidotyra yra mokslas apie veido tyrinėjimą. O fiziognomika apima ne tik veido tyrinėjimą, tai yra platesnė sritis, kuri tiria visą fiziologinę žmogaus išvaizdą: kūno sudėjimą, eiseną ir viską, kas duota genetiškai“, – sako veidotyros specialistė E. Pelienė.
Veidotyra netiria ir neatskleidžia
Pasitelkiant veidotyrą neįmanoma nustatyti vertybinės žmogaus skalės, ar jis geras, ar blogas.
Veidoryta atskleidžia
Polinkius į agresvumą,konfliktą atvirumą, uždarumą, ar žmogus linkęs laikytis normų, taisyklių. Galima nustatyti lytį, rasę.
Kur pritaikomas veidotyros mokslas?
„Visur. Na, inžinerijoje tikriausiai to nereikia. Daugybė įvairių grupių kreipiasi į veidotyros specialistus: pardavėjai, personalo atrankos ir valdymo specialistai, kriminologai, medikai, policija, žiniasklaida. Tai yra lengvai pritaikoma ten, kur yra dažni kontaktai su žmonėmis“, – vardijo E.Pelienė.
Šaltinis: https://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/kokias-paslaptis-isduoda-veidas-1198673/
