Veidotyra – būdas pažinti žmogų

Vienų žmonių intuicija išvystyta labiau, kitų – mažiau, tačiau visi mes vieni apie kitus visų pirma sprendžiame pagal išvaizdą. Ką pasako mūsų kūnas? O veidas? Kaip išmokti pažinti?

Atskleidžia charakterį Veidotyra (arba fizionomika) – psichologijos teorija, pasak kurios, mūsų veido išraiška atspindi mūsų charakterį ar net fizines savybes. Ją domisi ir verslininkai, ir politikai, ir bet kokios kitos srities atstovai, kuriems svarbu pažinti žmogų, perprasti jo charakterį, bendravimo ypatumus. „Visi, kurie yra linkę į saviugdą, nuolat ieško naujų pažinimo būdų. Aš – lygiai taip pat. Baigiau teisę ir ekonomiką. Taip susiklostė gyvenimas, kad daugiau negu 15 metų vadovavau skirtingoms bendrovėms. Veidotyra į mano gyvenimą atėjo prieš maždaug dešimt metų. Kodėl? Man buvo svarbu greičiau ir geriau pažinti žmones“, – sako veidotyros specialistė ir trenerė Eglė Pelienė.

Pašnekovė iš karto perspėja, jog veidotyroje nerasime nieko mistiško ar absoliutaus – tik tendencijas, polinkius, kuriuos galime pritaikyti ir savo gyvenime. „Pasaulyje nėra nė vieno absoliučiai tikslaus žmogaus pažinimo būdo, tad veidotyra – ne išimtis. Jau vien todėl, kad žmogus yra vienintelė būtybė, kuri sugeba taip keistis, keisti gyvenimo aplinkybes, būdą, – sako E. Pelienė. – Veidotyra neleis jums nuspėti likimo ar kažko išpranašauti, tačiau padės daug ką sužinoti apie žmogaus būdą, charakterio ypatybes, elgsenos modelį, pavyzdžiui, streso būsenoje“.

Galima išmokti

Veidotyros ištakų reikėtų ieškoti dar senovės Graikijoje – pasirodo, ja domėjosi filosofas Aristotelis. „Visais laikais šis pažinimo būdas buvo populiarus. Dvaro žyniais juk buvo ne kas kitas, kaip žmonės, kurie gerai išmanė kūno kalbą“, – šypteli pašnekovė. Būtina patikslinti, kad veidotyra apima ne tik genetinius veido bruožus, kaip dažnas pagalvoja, bet ir mimiką, gestus, kūno sudėjimą, eiseną ir daugelį kitų dalykų. Veidui tiesiog skiriamas didesnis dėmesys – jis yra tarsi žmogaus vizitinė kortelė.
Veidotyros ištakų reikėtų ieškoti dar senovės Graikijoje – pasirodo, ja domėjosi filosofas Aristotelis. „Visais laikais šis pažinimo būdas buvo populiarus. Dvaro žyniais juk buvo ne kas kitas, kaip žmonės, kurie gerai išmanė kūno kalbą“, – šypteli pašnekovė. Būtina patikslinti, kad veidotyra apima ne tik genetinius veido bruožus, kaip dažnas pagalvoja, bet ir mimiką, gestus, kūno sudėjimą, eiseną ir daugelį kitų dalykų. Veidui tiesiog skiriamas didesnis dėmesys – jis yra tarsi žmogaus vizitinė kortelė.
„Rytinė veidotyros kryptis pažengė itin toli: ten skenuojami mažiausi veido lopinėliai, ir iš jų stebima, kokiomis ligomis serga ar sirgs žmogus. Man įdomi vakarietiška – greitai ir lengvai pritaikoma praktika“, – sako E. Pelienė. Tos veidotyros, kuria domisi pašnekovė, gali išmokti bene kiekvienas. „Mes vieni kitus stebime ir vertiname. Vieni – daugiau, kiti – mažiau, tačiau tai darome visi. Kartais atsiranda natūralus atmetimo jausmas, nors objektyvių priežasčių gali ir nebūti. Nepatinka veidas ar nepatinka žmogus, nors jis nieko blogo ir nepadaro, – teigia E. Pelienė. – O būna ir taip, kad apie kokį nors žmogų sakome, kad jis labai šiltas. Kaip mes tai suvokiame? Kažkas pasąmonėje duoda įvertinimą, kuris grindžiamas vien tik tuo, ką matome“.

Prieštaravimų nerado

Veidotyros žinovai dirba Baltuosiuose rūmuose, šios teorijos paslapčių mokosi garsūs verslininkai, politikai, aktoriai. Kai kuriose pasaulio kompanijose privalu išklausyti veidotyros paskaitų – kitaip svajonių darbo gali ir negauti. „Oro bendrovėje „American Airlines“ daugiau negu 20 metų visi darbuotojai turi išklausyti bazinius fizionomikos kursus. Jiems tai atrodo labai svarbu“, – pasakoja E. Pelienė. Pasak specialistės, šiuo metu veidotyros mokytis labai paprasta: yra daug knygų, informacijos internete, kursų. „Pastebėjau labai įdomų dalyką – nors fizionomiką nagrinėja daugybė autorių, nesu mačiusi, kad jie prieštarautų vienas kitam. Žinoma, kiekvienas autorius turi savo pažinimo sritį, tad gali papildyti, bet tas pats bruožas skirtingose knygose skirtingų dalykų tikrai nereikš“, – tvirtina pašnekovė.

Blogų bruožų nebūna

Stebėti žmogų ir bandyti jį pažinti, labai svarbu. Visgi, nuo ko pradėti? „Žmoguje vyksta skirtingi procesai, kurie pasireiškia ir mūsų išvaizdoje. Pavyzdžiui, turintieji daugiau testosterono, turi kietesnes, tvirtesnes figūras. Tai pastebima ir charakteryje. Ir vyrai, ir moterys, turintys daugiau estrogeno, yra apvalesnių formų, putlesnių veidų. Tai jau daug pasako apie žmogų: jis bus jautresnis, šiltesnis, sukalbamas, – sako E. Pelienė. – Tyrinėti veidą reikėtų pradėti nuo tų bruožų, kurie labiausiai krenta į akis. Galbūt žmogus turi didžiulę nosį, ypač ryškias akis, gal išskirtinius skruostikaulius. Nuo to bruožo reikėtų ir pradėti, kadangi, ko gero, jis bus dominuojantis ir charakteryje“. Pasak pašnekovės, kiti veido bruožai taip pat yra svarbūs, tačiau greičiausiai daro mažesnę įtaką žmogaus charakteriui. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į veido simetriją. Ji susijusi su kairiuoju ir dešiniuoju smegenų pusrutuliais: kairysis – atsakingas už logiką, faktus, racionalumą, jis valdo dešinę žmogaus kūno ir veido pusę, o dešinysis pusrutulis susijęs su mūsų emocijomis, intuicija, kūryba ir kt. Tad kairė žmogaus pusė mums siunčia daug informacijos apie žmogaus vidų, prigimtines savybes. Žmogaus veido asimetrija ypač gerai pasimato šypsenoje, lūpų padėtyje“, – sako E. Pelienė. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus veide negali būti gerų arba vien blogų bruožų – tas pats bruožas gali būti ir geras, ir blogas. „Pavyzdžiui, labai galingas ir stipriai išreikštas smakras gali rodyti tvirtą būdą, polinkį dominuoti, būti lyderiu, užsispyrimą, drąsą ir t. t. Puikūs charakterio bruožai. Vis dėlto, jeigu žiūrėtume iš neigiamos pusės, toks žmogus gali būti pernelyg dominuojantis, perdėtai valdingas, agresyvus. Pats bruožas savaime nebus nei geras, nei blogas. Juk net agresija gali būti teigiama, jeigu mes ją naudojame kūryboje. Toks sveikas agresyvumas tik padeda sukurti kažką reikšmingo“, – teigia veidotyros specialistė.

Charakteris keičia išvaizdą

Laikui bėgant, kinta ir kūnas, ir veidas. „Kaulinės struktūros nesikeis, tačiau visa kita kinta. Po didelių stresų žmogus sulįsta – jo charakteryje taip pat juntami pokyčiai. Tarsi atsiranda aštrumas. Jeigu žmogus kiek suapvalėja, jo būdas tampa kiek minkštesnis“, – sako E. Pelienė. Su amžiumi ant veido atsiranda raukšlių. Žinoma, laikas keičia odos sandarą, tad kai kurie procesai nesustabdomi. Vis dėlto fizionomistai teigia, kad kai kurias raukšles išlyginti galima be plastikos chirurgo pagalbos. „Pavyzdžiui, galima išlyginti raukšleles tarp antakių, kurios susidaro nuo įtempto mąstymo, nuolatinio streso. Jeigu išspręsime mus kamuojančią problemą, raukšlės išnyks“, – įsitikinusi pašnekovė. E. Pelienė siūlo prisiminti, kaip atrodo žmogaus, kuris ką tik sugrįžo iš puikių atostogų, veidas. „Jis tarsi šviesesnis, skaistesnis. Taip yra todėl, kad žmogus atsipalaiduoja, pamiršta rūpesčius“, – sako veidotyros trenerė. Panašiai nušvinta ir įsimylėjusio žmogaus veidas.

Priimti tokį, koks yra

Paklausta, ar ir toliau stebi žmonių veidus gatvėje, mieste ar bet kur kitur, pašnekovė šypteli: „Taip, stebiu, bet tai man tapo labai natūraliu įgūdžiu. Man patinka stebėti ir analizuoti. Net ir per mokymus sakau, kad žmonės pradėtų stebėti. Tai daro net mano 8 metų sūnus.“ E. Pelienė tikina, kad tie, kurie veidotyra domisi ilgiau ir turi pakankamai įgūdžių, kaskart tikrai negalvoja, ką reiškia vienas ar kitas bruožas – žinias imi taikyti net nesusimąstydamas. „Yra keturi žinojimo lygiai: iš pradžių nesuvoki, ką turi suvokti, vėliau imi suprasti, kad vieno ar kito dalyko nežinai, domiesi, dar vėliau – suvoki, išmoksti ir sąmoningai taikai žinias. Šiame etape labai matosi, kad tai dar nėra įprastas dalykas. Pavyzdžiui, kai žmogus išmoksta kalbėti viešai, bet tai dar nėra jo įgūdis. Stebėdamas tokį žmogų, imi jausti, kad jis kalba pagal tam tikras taisykles, nenatūraliai. Ketvirtas žinių lygmuo pasiekiamas tada, kai tai, ką žinai, taikai nesąmoningai, – sako pašnekovė. – Kartais manęs klausia, ar nebijau veide pamatyti kažką nemalonaus arba „perskaityti“ apie kokį nemalonų bruožą. Nebijau. Čia, kaip bet kuriame pažinime, susijusiame su žmogumi: kuo labiau jį pažįsti, kuo labiau giliniesi, tuo labiau didėja tolerancijos lygmuo. Taip yra todėl, kad priimi žmogų tokį, koks jis yra.“

Metas praktikai

O dabar, kai jau sudominome jus veidotyra, siūlome pasipraktikuoti. E. Pelienė įspėja, kad negalima visko priimti, kaip vienintelės ir neginčijamos tiesos – žiūrėkite į tai kaip į žaidimą ar tam tikras tendencijas. Stebėkite aplinkinius, vertinkite, darykite išvadas.

Veido sritys

• Jeigu ryškiausia veido sritis yra nuo smakro apačios iki lūpų, toks žmogus labai praktiškas.

• Žmonės, turintys stipriai išreikštą veido sritį nuo lūpų iki antakių, yra itin ambicingi.

• Jeigu veide dominuoja viršutinė sritis nuo antakių iki plaukų linijos, šiam žmogui svarbiau už viską – idėja.

Veido forma

• Stačiakampis veidas kalba apie žmogaus uolumą, darbštumą.

• Apvalaus veido savininkas aštraus proto, gerai prisitaiko prie aplinkybių.

• Apie žmogaus polinkį lyderiauti kalba kvadratinė veido forma. Toks žmogus yra stabilus, mėgsta inicijuoti sprendimus.

• Ovali veido forma reiškia, kad žmogus lengvai bendrauja. Tokie žmonės labai kūrybiški.

• Į apačią siaurėjantis (trikampis) veidas dažnai priklauso ambicingam karjeristui.

• Deimanto formos veidas (kiek platėjantis ties viduriu) parodo, jog žmogus vertina idealą, yra puikus savo srities žinovas. • Į viršų platėjančios trapecijos veidas rodo, kad žmogus yra mąstytojas, jam būdingas inovatyvumas.

• Į apačią platėjančios trapecijos veido forma kalba apie žmogaus polinkį moralizuoti.

• Plataus veido žmonės yra konservatyvūs, ištikimi, naminiai, mėgsta skaniai pavalgyti, mėgsta komfortą, ekonomiški.

• Siauro veido – karjeristai. Jie valgo, kad išgyventų, o ne atvirkščiai.

Kaklas

• Trumpas kaklas rodo žmogaus pasyvumą, naujovių baimę, konservatyvumą.

• Ilgas kaklas rodo žmogaus iniciatyvumą, atsparumą stresui, tolerantiškumą, novatoriškumą, seksualumą.

• Plonas kaklas gali byloti apie žmogaus baikštumą, o storas – apie drąsą.

Lūpos

• Žmogui, kurio viršutinė lūpa atsikišusi, būdingas moralizavimas, teisybės ieškojimas, perdėtas nepagrįstas susireikšminimas, analizavimas.

• Atsikišusi apatinė lūpa rodo didybės manijos apraiškas, aroganciją, pasipūtimą, abejingumą.

• Abi lūpos atsikišusios lūpos rodo, jog žmogus daug kalba, yra impulsyvus.

• Neatsikišusių lūpų savininkas yra nekalbus, nuosaikus.

• Plonų, siaurų lūpų turėtojui būdingas ekonomiškumas, darboholizmas. Jo energija naudojama darbui. Toks žmogus nekompleksuotas, labai darbingas, patikimas.

• Storų, putlių lūpų savininkas neekonomiškas, atviras, seksualus, kartais įžeidus ir infantiliškas, priklausomas.

• Glebios lūpos rodo seksualumą ir neryžtingumą. Toks žmogus gali būti nepatikimas, klastingas, neryžtingas.

• Labai ilgos ir plonos lūpos – milijonieriaus lūpos.

• Labai ilgos ir storos rodo, kad toks žmogus kalba daug ir nesistengia galvoti – plepių lūpos.

• Labai trumpos ir plonos lūpos – vienišių lūpos. Toks žmogus neparodo jausmų, ilgai laiko nuoskaudas, nekalbus, santūrus.

• Labai trumpos ir storos lūpos – geriausio draugo lūpos, sako tikrą tiesą, nieko neslepia.

Burnos ilgis

• Puikiai galima sužinoti, kaip žmogus jaučiasi prieš auditoriją: kuo trumpesnis plyšys, tuo daugiau pastangų reikia viešam kalbėjimui.

• Labai maža ir siaura burna gali reikšti labai didelį intravertiškumą.

Nosis

• Ilgos nosies turėtojui būdingas jausmingumas, stiprus poreikis grožiui, aplinkai, emocijoms. Toks žmogus labai taktiškas, kultūringas, mėgsta daug planuoti, numatyti strategiją, į darbą žiūri kūrybingiau.

• Trumpos nosies savininkui būdinga greita reakcija, faktų svarba, labai svarbus konkretumas, neretai toks žmogus šiek tiek įžūlus, greitai ir tiksliai atlieka užduotis, nėra veržlus, puikiai atlieka net gana monotonišką darbą, nebijo rutinos.

• Tiesi nosis būdinga žmogui, kuris dirba sistemingai, yra lojalus, mėgsta taisykles.

• Įlinkusi (rytietiška) nosis rodo polinkį į intrigas. Toks žmogus kiek klastingas, dažnai elgesys, veiksmai neturi nieko bendro su etika, nustatytomis taisyklėmis.

• Nosies kuprelė rodo sąžiningumą, tiesumą, atvirumą, žodžio laikymąsi, polinkį į kraštutinumus, kūrybingumą.

• Erelio nosis (didelė kuprelė) būdinga nepatikliam, valdingam, labai emocionaliam, ciniškam žmogui.

• Riestos nosies savininkas paslaugus, altruistas, pasiruošęs padėti.

Šnervės

• Kuo platesnės, didesnės, tuo žmogus temperamentingesnis. Plačios šnervės būdingos labai nepriklausomam, savarankiškam ir ryžtingam žmogui.

• Kuo plonesnės, tuo žmogaus reakcijos nervingesnės, labilesnės. Siauros šnervės rodo, kad žmogus nesavarankiškas, negali dirbti vienas.

Akys

• Dideles akis turi atviras, emocionalus, prieraišus žmogus.

• Mažos, giliai „įsodintos“ akys rodo, kad žmogus slepia jausmus, nerodo emocijų, gali atrodyti bejausmis.

• Žmogus, kurio akys nėra gilios, laisvesnis, atsipalaidavęs, lengvai bendrauja.

Kakta

• Aukšta kakta rodo, kad žmogus greitai pagauna mintis, idėjas, yra intelektualus, siekia permainų.

• Žema kakta rodo baikštumą.

• Plati kakta byloja apie plačius žmogaus interesus.

• Siaura rodo siaurą požiūrį, polinkį gilintis į siaurą sritį.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/veidotyra-budas-pazinti-zmogu.d?id=59378059